„Tragiška nelaimė: nebeliko nė vieno iš keturių grupės narių“

Venesueloje vykusi stichinė nelaimė sukėlė didžiulį sukrėtimą ne tik vietos bendruomenei, bet ir šalies kultūros pasauliui – per pražūtingus žemės drebėjimus žuvo visa kylanti roko grupė Van Der Dijs, kuri buvo laikoma viena ryškiausių naujosios kartos alternatyvaus roko scenos vilčių.

Katastrofa įvyko birželio 24 dieną, kai šiaurinę Venesuelos pakrantę sudrebino du itin stiprūs seisminiai smūgiai – 7,2 ir 7,5 balo pagal Richterio skalę. Šie drebėjimai sukėlė plačius griuvėsius ir infrastruktūros pažeidimus, o vienas iš labiausiai nukentėjusių pastatų buvo „Costamar II“ daugiabutis Tanaguarenos rajone, La Guairos valstijoje. Būtent šiame pastate tuo metu vyko grupės repeticija, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, tapo paskutine jų gyvenime.

Antrasis, stipresnis smūgis sugriovė pastato konstrukcijas, ir visa erdvė, kurioje buvo muzikantai, per kelias akimirkas virto griuvėsiais. Gelbėjimo tarnybos į nelaimės vietą atvyko labai greitai ir pradėjo intensyvias paieškas, tačiau sudėtingos sąlygos, nestabilios konstrukcijos ir dideli betono luitai apsunkino darbus. Po kelių valandų paaiškėjo, kad išgyvenusiųjų nėra – po griuvėsiais rasti tik žuvusiųjų kūnai.

Per šią tragediją žuvo visi keturi Van Der Dijs nariai: pagrindinis vokalistas Manuelis van Der Dijsas, gitaristas Gabrielis Gómezas, bosinės gitaros atlikėjas Xanderis Hernándezas ir būgnininkas Abrahamas Foucaultas. Kiekvienas jų buvo laikomas svarbia grupės kūrybinės tapatybės dalimi, o kartu jie kūrė savitą skambesį, kuriame susiliejo alternatyvus rokas, nu metal ir repo elementai.

Grupė, nors ir gyvavo neilgai, per trumpą laiką spėjo pelnyti didelį pripažinimą Venesuelos muzikos scenoje. Jų kūryba išsiskyrė energija, socialinėmis temomis ir stipria scenine charizma, kuri padėjo jiems greitai pritraukti ištikimų gerbėjų ratą. Dėl to Van Der Dijs buvo laikoma viena perspektyviausių naujųjų roko vardų šalyje.

Vos penkios dienos iki tragedijos grupė dar spėjo surengti vieną svarbiausių savo karjeros koncertų Šiuolaikinio meno kultūros centro (CCAM) Eksperimentinėje salėje. Tą vakarą jie grojo sausakimšoje salėje, atlikdami savo žinomiausius kūrinius, tarp jų „15 Minutos“, „Venpaka“ ir „¿Dónde Están?“. Šis pasirodymas, tuo metu laikytas sėkmingu karjeros žingsniu, dabar vertinamas kaip paskutinis jų pasirodymas scenoje.

Po nelaimės Venesuelos kultūros institucijos, tarp jų ir Šiuolaikinio meno kultūros centras (CCAM), išreiškė oficialią užuojautą, pabrėždamos, kad šalis neteko ne tik jaunų menininkų, bet ir svarbios kūrybinės vilties. Muzikos bendruomenė socialiniuose tinkluose dalijasi užuojautomis, prisiminimais ir grupės kūriniais, kurie dabar įgavo dar didesnę emocinę reikšmę.

Ši tragedija paliko gilią žymę Venesuelos alternatyvaus roko istorijoje – Van Der Dijs istorija nutrūko pačiame kūrybinio pakilimo įkarštyje, palikdama ne tik muzikinį palikimą, bet ir stiprų emocinį rezonansą tarp gerbėjų bei visos šalies kultūros bendruomenės.